Mąstau ir rašauPIKTŽOLĖ AR GĖLĖ ARBA..

Kai pažvelgiu į varnalėšą, ypač žydinčią, žaviuosi – gražu. Per daug neanalizuojant, tiesiog žvelgiant į jos foto internetinėse platybėse galima ir apie tokią puokštę pasvajoti.

Neturiu nieko prieš varnalėšas. Bet… Kartu mintyse nusikeliu į vaikystę, kai žaisdavome su tada vadintais „kibiais“. Tada kabindavome juos vienas prie kito ir baisiausiai pykdavome, kai nepasisekdavo išvengti nemalonių dygių kamuoliukų sunkiai pasiekiamoje vietoje. Dar baisiau būdavo, kai norėdavome su tomis gėlėmis pažaisti, o jos pačios užsiundydavo savo „kibius“ ir turėdavome vargo, kol iš drabužėlių juos iškrapštydavome. Šiandien į šiuos prisiminimus žvelgiu su šypsena ir…

Filosofiniu klausimu: gėlė tai ar piktžolė? Kenkia ar padeda? Atsakymą papildyti galima ir dar kitomis žiniomis. Šis augalas vaistinis ir ypač naudojamos šaknys. Vadinasi, tai, kas nematoma, nežydi ir nelimpa, –  netgi labai naudinga…

Ilgai nepostringaudama darau išvadas:

• Gėrio ir blogio samprata labai jau sąlyginė ir viskas priklauso nuo to, kaip pažiūrėsi ir ko ieškosi.
• Vaikystėje susiformuotas vaizdinys ilgai pasilieka pasąmonėje ir bet kada iššoksta jį pajudinus vienu ar kitu trigeriu. Ir tuos vaikystės antspaudėlius turime visi.

Apie daug ką lapelis po lapelio, spyglelis po spyglelio galėčiau svarstyti apie šį augalą. Mat jį čiupinėjau vaikystėje ir nematomas kibis atkeliavo į šiandieną.

O kiek tokių matomų bei nematomų „kibių“ atkeliavo per kitas mano vaikystės patirtis? Per kiekvieno iš mūsų? Tad belieka diena iš dienas juos atrasti, jei reikia, išpešti, o tai, kas gražiausia, pasimerkti gražiausioje savo sielos kertelėje. Tegu žydi.

P.S. Sena gera praktika „Sveikatos gėlė“ padeda susireguliuoti emocinę būklę https://www.youtube.com/watch?v=oK4WKi9Hj5A