Mąstau ir rašauPAGALBA KITAM ŽMOGUI… KUR RIBOS?

„Tokia yra bet kokio meno padėti paslaptis. Kiekvienas to nesugebantis ir manantis galįs padėti kitam, pats yra iliuzijų veikiamas. Mat kad iš tiesų galėčiau padėti kitam, turiu suprasti daugiau nei jis – tačiau visų pirma turiu suprasti tai, ką supranta jis. O jei šito nesuprantu, jam visiškai nepadės tai, jog SUPRANTU DAUGIAU. O jei vis tiek norėčiau pasinaudoti šiuo pranašumu, tai tik todėl, kad esu tuštuolis arba išdidus: iš esmės užuot norėjęs pasitarnauti, tenoriu, kad manimi žavėtųsi. Tačiau kiekviena tikra pagalba prasideda nusižeminimu.  Padedantysis turi iš pradžių NUSIŽEMINTI prieš tą, kuriam nori padėti, ir kartu suprasti, kad padėti reikia NE VALDYTI, o TARNAUTI; kad padėti reiškia būti ne ambicingiausiam, o kantriausiam, kad padėti reiškia būti ne ambicingiausiam, o kantriausiam, kad padėti reiškia sutikti kol kas būti laikomam neteisiu ir nesuprantančiu to, ką kitas supranta. “

Cituodama filosofą Kierkegaard‘ą, leidau sau keletą žodžių padidinti. Tam, kad prisiminčiau pati ir kiekvienam tai, kas čia pasakyta. Ši interpretacija, žinoma, sąlygota mano asmeninio pasaulio modelio, tad gali visiškai su kai kurių nesutapti, bet… Visgi skaitydama šias mintis pati sau pasikartoju, jog bet kokioje gyvenimo situacijoje, kai galvoju, jog žinau daugiau ir galiu žmogui patarti, turiu pasakyti sau STOP. AR TIKRAI TAI TEISINGA? Ar ši mano tiesa kitam žmogui padės? O jei dar šią tiesą bandysiu ne tiesiog pasakyti, o brukte brukti ir dar pykti – kodėl neklauso tokio protingo patarimo. NEBŪNA TAIP?

Tad tikriausia pagalba yra tinkamais žodžiais, klausimais atkreipti žmogaus dėmesį į galimą sprendimą, bet jokiu būdu jo neprimesti. O jei jam visiškai nepriimtina, ką gi – tai juk jo pasirinkimas ir jo pasaulio matymas.

Jei kalbame ne tik apie kasdienes situacijas, bet apie pagalbos specialistus – psichologus, koučerius ar pan., galioja tie patys dėsniai. Geriausias terapeutas tas, kuris yra šalia ir padeda žmogui PAČIAM rasti atsakymus, o ne tas, kuris pasakinėja. Kai kada smulkūs patarimėliai gali ir pasitarnauti, bet giluminiai pokyčiai ateina tik tada, kai juos pamato pats žmogus.

Tad gal ir nelabai populiarūs žodžiai „nusižeminti“ ar „tarnauti“ šiuo atveju reikalingi. Padėti kitam galime TIK liovęsi bet kur ir bet kada demonstruodami savo išmintį, švaistydamiesi ale nuostabiais patarimais ir net pykdami dėl jų nepanaudojimo. Padėti kitam galime tiesiog SU JUO BŪDAMI, išklausydami, pakalbėdami… Būdami terapeutais vesdami link savųjų resursų iškeldami tinkamus klausimus… Priimdami šalia esančius tokius, kokie yra – su savais pasaulio modeliais…