Darant asmeninio lobio inventorizaciją (apie tai buvo svarstoma praeitame straipsniuke https://minciudovanos.lt/priimkime-save-tokius-kokie-esame/), dažnam gresia pavojus užsiimti savigrauža iš serijos „gyvenau/gyvenu“ ne taip. Kai atlikdami įvairius pratimus, įsivertiname, jog mūsų įsitikinimai tikrai toli gražu ne patys nuostabiausi ir teisingiausi. Tuo metu labai sveika prisiminti paprastą tiesą ir ją sau garsiai, na bent jau pašnibždomis pasakyti: „TUO METU...
Mąstau ir rašauKAD NEGRAUŽTŲ VIDINIS KRITIKAS, REIKIA PRISIMINTI, KAD…
Darant asmeninio lobio inventorizaciją (apie tai buvo svarstoma praeitame straipsniuke https://minciudovanos.lt/priimkime-save-tokius-kokie-esame/), dažnam gresia pavojus užsiimti savigrauža iš serijos „gyvenau/gyvenu“ ne taip. Kai atlikdami įvairius pratimus, įsivertiname, jog mūsų įsitikinimai tikrai toli gražu ne patys nuostabiausi ir teisingiausi.
Tuo metu labai sveika prisiminti paprastą tiesą ir ją sau garsiai, na bent jau pašnibždomis pasakyti: „TUO METU TAIP ELGIAUSI, TAIP MĄSČIAU, GYVENAU, NES BŪTENT TADA VISA TAI ATRODĖ TINKAMA IR PRIIMTINA.“ Šiandien tai galiu keisti, ne graužtis, o keisti… Tiek, kiek leidžia esama situacija. O jei kai (kuriais atvejais) mažai galima, graužatis tuo labiau dar situaciją blogins.
Mes visada elgiamės taip, kaip mus veda įsitikinimai, o juos priimame tokius, kokie tuo metu mums atrodo vertingi ir mus saugantys, mums padedantys. Pavyzdžiui, būdami vaikais kai kas susikuriame įsitikinimą „Mažiau kišk nosį, kur nereikia, būk savo vietoje ir viskas bus gerai.“ Greičiausiai šis sprendimas priimamas po to, kai buvome skaudžiai nubausti suaugusiųjų už tai, kad ne vietoje pasakėme savo vaikišką nuomonę, galbūt net bandėme sutaikyti tėvus ar pagelbėti draugui, kurį kažkas skriaudė. Tada atsitraukimas, pasislėpimas gelbėjo, padėjo pasijausti saugiam/iai, bet suaugus šis įsitikimas gali sutrukdyti parodyti save, siekti savo tikslų.
Ką daryti? Tiesiog atpažinti vaikystėje susiformavusius įsitikinimus ir įvertinti juos šių dienų kontekste. Tada žingsnis po žingsnio transformuoti, pasimatuoti save kitokio įsitikimo kelyje.
Smagu visa tai priimti kaip žaidimą; „Atrandu, kad mane riboja, atpažįstu, apmąstau, ką reiktų su tuo padaryti ir keliauju į naujus eksperimentus arba palieku viską taip, kaip yra.“ Bet kokiu atveju, įdomiausia – pats ėjimas ir stebėjimas. Tada ir viduje gyvenantis vidinis kritikas (apie kurį dar pakalbėsime ateityje) nebeturi kada įsiterpti arba burbteli neužgoždamas jūsų balso.
Kol kalbame apie įsitikinimus, galima kasdien savarankiškai po 3 ar tiesiog 1 pasigriebti ir analizuoti popieriaus lape https://www.youtube.com/watch?v=7iP6D9Y_h1U&t=0s