NeurografikaNEUROGRAFIŠKAI KINEZITERAPINIS DETEKTYVAS. 1 dalis

2020-08-210
https://minciudovanos.lt/wp-content/uploads/2020/08/neuroranka.jpg

Pirmasis pusvalandukas prasidėjo dar vienu mano laikysenos patyrinėjimu. Pasijaučiau kaip koks modelis: prieš susitikimą reikėjo atsiųsti keletą foto įvairiais rakursais. Vienintelė smulkmena – nebuvo reikalavimo gražūs rūbai bei puikus makiažas bei šukuosena. Veido išvis galėjo nebūti. Toks stuburinis modelis – svarbu griaučiai iš vidų pusių matytųsi… O jau per kompiuteriuko kamerą įdėmiu žvilgsniu Sima dar...

Pirmasis pusvalandukas prasidėjo dar vienu mano laikysenos patyrinėjimu.

Pasijaučiau kaip koks modelis: prieš susitikimą reikėjo atsiųsti keletą foto įvairiais rakursais. Vienintelė smulkmena – nebuvo reikalavimo gražūs rūbai bei puikus makiažas bei šukuosena. Veido išvis galėjo nebūti. Toks stuburinis modelis – svarbu griaučiai iš vidų pusių matytųsi…

O jau per kompiuteriuko kamerą įdėmiu žvilgsniu Sima dar apžiūrėjo mane ir susakė viską, ką mato – smulki ir aiški diagnozė ir kelias, ką toliau daryti praktiškai iš nieko. Likau sužavėta, bet kartu vis mąstanti: kiek gi gali savo srities specialistas pasakyti apie mus tiesiog gatvėje. Saugumo niekur nėra. Visur esame skanuojami. Žinoma, ne visada konsultuojami .

Pirmasis pažadas, kurį mažiausiai 21 dieną turiu vykdyti siaubingas: liautis sėdint prie kompiuterio kišti koją po sėdyne ar apskritai sėdėti susikėlus koją ant kojos. Uf… Ta palenkta koja taip patogu. Bet gal ir lengvas tas pratimas. Bent man taip pasirodė… Visgi Sima draugiškai patarė: nespausk labai savęs, tiesiog stebėk, kaip sėdi… Šis patarimas pasirodė keistas, bet… Pagyvensim, pamatysim….

Keli pirmieji pratimai su „spygliuočiu“ nuteikė smagiai skausmingai. Yra mano pečių zonoje trigeriniai taškai, kurie sukelia bėginėjančius nemalonius pojūčius ir… Dar vienas keistas Simos pastebėjimas: jei jausi įtampą kairėje pusėje, pradėk savimasažo pratimus dešinėje. Abrakadabra, bet specialistės klausyti reikia.

Turiu visą savaitę naujai informacijai suvirškinti ir, žinoma, savimasažo pratimams atlikti… Detektyvas tęsiasi…

Pats, rodos, paprasčiausias dalykas virto tikru iššūkiu. Vien per pirmąją dienos pusę suskaičiavau net 8 bandymus susirangyti ant kėdės taip, kaip nereikia. Sąmoningumo pratimai man žinomi, tad turiu dabar tikslą stebėti būtent savo laikyseną sėdint ir… kur nori keliauti viena koja… dažniausiai išdykauja dešinė, bet pastebėjau, jog sutramdžius dešinę, kažkur nuo grindų bando iškeliauti kairioji… Yra kas veikti su namų darbais, bet kartu ir smagu. Vis pakalbu su savo kojomis – dar niekad tiek į jas nekreipiau dėmesio. Manau, joms patinka…

Spygliuotis jau visada šalia manęs. Mėginu pagaudyti savo pečių zonos trigerius. Vieną kitą nuspaudžiu ir jaučiuosi tikra didvyrė – įvaldau naują, savo kūneliui taip reikalingą praktiką…

Meilė „spygliuočiui“ auga su kiekviena minute. Per dieną jis dažnai atsiduria mano rankose, kad ne tik trigerius gaudytų, bet maloniai pamasažuotų mano delnus ir palaikytų paprastą, taip reikalingą ramybę… Atsidūręs delnuose jis gali ir tai.

Ir ne tik… Žinau, kad tie keli pratimai dar ne viskas – su mano naujuoju draugu dar daug ką nuveiksime.

 

Ir tikrai… Su savo naujuoju draugu „spygliuočiu“ draugauju kasdien. Gaudau pečių zonos trigerinius taškus ir juos tiesiog nukenksminu. Įdomu stebėti procesą ir mąstyti, koks visgi įdomus tas žmogaus kūnas.  Ir jis reikalauja dėmesio. Jokia knyga, joks geriausias patarimas ar specialistas nepadės, jeigu nuosekliai nesipraktikuosi… Praktikuojuosi – ir su džiaugsmu, ir su skausmu…

Jei pamenate, sveikatos temą nusipiešiau naujųjų proga. Tad dabar bemąstydama apie pokyčius savo gyvenime ėmiausi neuroportreto. Tai atskira ir labai įdomi neurografikos technika, kuri leidžia spalvingai susitikti su savimi… Kol kas irgi – tik viršutinė mano dalis…

O Sima per paskutinį susitikimą pasakė: „čia tik pradžia, kai pereisime prie menčių, manau, daug ko rasime“. Taigi, lauksiu, kol Simutė guldys mane „ant menčių“. Nuotykiai tęsiasi…

„Apšylame“… Išgirstu Simos balsą. Tiesa pasakius, aš visada girdžiu žmonių kalbą – tembrą, tartį, žodyną ir pan. Lituanistinė „ligaׅ“. Tiesiog mėgaujuosi, kai girdžiu gražią tartį, individualų, šypsenos sušildytą stilių – tai Simos kalba… Lengva ir malonu jos nurodymų klausytis.

Tad po apšilimo, kai dar spygliuotis rankose ir šypsena plati, prasideda menčių detektyvinė dalis. Tiksliau pratimai atliekami prie sienos. Gaudau trigerius menčių srityje. Jau skauda.. Ir ne kartą… Žinau, kad šioje srityje kova tik prasidėjo ir… Savaime suprantama, su spygliuočiu ją tęsiu.

Laukite tęsinio…

Palikite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti *