Paskutiniu metu pastebiu, kad knygos mane pasiekia tada, kada reikia. O dažniausiai, kad kažką įtvirtintų ar primintų. Prieš keletą mėnesių baigusi mokytis eneagramos praktiko kurse, atradau knygą (atradimas buvo už nugaros, ant spintelės..), paremtą šiuo metodu. Jau ne vienerius metus piešdama neurografikos piešinius dėmesį koncentruoju į mintis, emocijas ir kūno pojūčius. Paskutiniu metu piešimo praktiką...
Paskutiniu metu pastebiu, kad knygos mane pasiekia tada, kada reikia. O dažniausiai, kad kažką įtvirtintų ar primintų. Prieš keletą mėnesių baigusi mokytis eneagramos praktiko kurse, atradau knygą (atradimas buvo už nugaros, ant spintelės..), paremtą šiuo metodu. Jau ne vienerius metus piešdama neurografikos piešinius dėmesį koncentruoju į mintis, emocijas ir kūno pojūčius. Paskutiniu metu piešimo praktiką sieju su RPT (rapid personal transformation) praktikos principais ir ten tie patys 3 esminiai taškai…
Vidinę harmoniją lemiantys 3 taškai
Ir štai ant mano stalo knyga „KŪNAS MENA VISKĄ“. Joje primenama, kad mums labai svarbu žinoti apie 3 svarbias smegenų sritis:
- Neokorteksą, arba jauniausias evoliuciškai mūsų smegenis, kuriose karaliauja mūsų MINTYS. Kaip jaunėlės, jos mėgsta šėlti, neklausyti mūsų ir kartais net įtikinti tuo, ko nėra. Ar įmanoma su jomis tartis ir kaip primena ši neuromokslininiai tyrimais pagrįsta knyga.
- Limbidinė sistema, lemianti mūsų EMOCIJŲ šėlsmą. Ji kiek vyresnė ar, kitaip tariant, vidurinėlė sesė.
- Reptilinės smegenys – pačios seniausios. Jose labai stipriai įsigyvenę išlikimo INSTINKTAI. Jie gali būti susiję su labai seniai patirtomis ir net visiškai pamirštomis traumomis.
Jei apleisime bent vieną iš jų ar leisime kuriai nors karaliauti, vidinės harmonijos nebus…Juk tikrai visi esame patyrę būseną, kai protas nori vieno, emocijos kito, o kūnas nori bėgti, muštis ar tiesiog susitraukti į kamuoliuką. Ir visa tai viename žmoguje ir dar vienu metu…
Sąžiningumas su savimi daro stebuklus
„Pajutimas, įvardijimas ir identifikavimas to, kas vyksta viduje, – pirmasis žingsnis į išgijimą“ – teigiama knygoje. Piešimo „Expres streso ir mažinimo kurse“ (ir ne tik jame) nuolat kartoju: ATRASK, ATPAŽINK, PRIPAŽINK.. susidraugauk, pabendrauk, paleis… Bet svarbiausi pirmieji žodžiai ir, žinoma, veiksmai. Mat jie atveria kelią į savęs gilesnį pažinimą.
Labai norisi būti gera, švelnia, miela ir tt… Tik.. Jei nebus pastebėtos šešėlinės, gal ne tokios ir mielos asmenybės pusės, vidinę harmoniją pasiekti bus be galo sudėtinga. Ir pritariu M. Makintain, kad „Didžiausias mūsų kančių šaltinis – tai melas, kurį įsikalbame patys sau.“
Piešimas, kvėpavimas, meditacija… ir daugybė kitų praktikų gali padėti vėl susitikti su savimi ir sąžiningai įsivardinti, kas esu ir ko išties noriu.
Džiaugiuosi knygoje radusi daug mokslinių pagrindimų tam, kam anksčiau jų ir neieškojau. Tiesiog instinktyviai tikėjau. Visgi turėti ir šiek tiek apibrėžtesnį pagrindimą kartais gerai. Dėl įvairovės, dėl gilesnio suvokimo, kaip mintys, emocijos, kūnas lemia mūsų jausenas.
O traumos? Čia jau atskira ir ilga kalba… Lai lieka asmeninio perskaitymo perspektyvoje…
O užvertus paskutinį knygos lapą belieka savęs paklausti: ar draugauji su savo mintimis, emocijomis ir kūnu?