Apie tai, kad būtų buvę, jeigu būtų buvę arba, o jeigu… parašyta ne viena knyga. Visgi „Vidurnakčio biblioteka“ – mano knyga, nes juk pasitikrinti gyvenimų vykstama iš bibliotekos. O ir paties likimo ar tiesiog žmogaus galimybių, kvantinių pasitrinkimų galimybių talpykla – biblioteka. Daug knygų – atskirų tik vieno žmogaus gyvenimo istorijų ir galima pasirinkti… Nežinau,...
Apie tai, kad būtų buvę, jeigu būtų buvę arba, o jeigu… parašyta ne viena knyga. Visgi „Vidurnakčio biblioteka“ – mano knyga, nes juk pasitikrinti gyvenimų vykstama iš bibliotekos. O ir paties likimo ar tiesiog žmogaus galimybių, kvantinių pasitrinkimų galimybių talpykla – biblioteka. Daug knygų – atskirų tik vieno žmogaus gyvenimo istorijų ir galima pasirinkti…
Nežinau, kiek veikia tas magiškas žodis „pasirinkti“. Aišku, miniatiūrinių kasdienių pasirinkimų turime kiekvieną gyvenimo minutę, bet pasirinkti taip, kad paskui sakytum, jog tai buvo pati geriausia tavo gyvenimo istorija… Abejoju, kad įmanoma. Per maži mes šioje visatoje, kad gebėtume suvokti, kur nuvilnys mūsų numesto akmenuko bangelės ir kaip tai atlieps mums patiems ir aplinkiniams…
Bet ši tiesa nėra tragedija. Geroji žinia – kokiu scenarijumi begyventum, jis turi savą prasmę, savą paskirtį, savus džiaugsmus ir skausmus. Dėl to posakį „o jeigu“ reiktų visai uždrausti 😊. Mat jis niekur neveda. Veda tik pats gyvenimas, nes kaip sako knygos autorė: „Vienintelis būdas išmokti yra gyventi“. Tiesiog…