Pabaigusi skaityti Kristinos Hannah knygą „Sugrįžimas į Aliaską“ tarstelėjau, kad „norėčiau sugrįžti į Aliaską, kurioje niekada ir nebuvau“. Bet greičiausiai ne fiziškai. Toli gražu ne fiziškai… Norėčiau suvokti savąją Aliaską. Dėl to knyga man uždavė svarbius klausimus: Kas man šiandien yra „namai“? Kaip suvokiu namų jausmą? Kas man sukuria namų jausmą? Ar kas pasikeistų, jei...
Mąstau ir rašauNORĖČIAU SUVOKTI SAVĄJĄ ALIASKĄ
2026-07-090

Pabaigusi skaityti Kristinos Hannah knygą „Sugrįžimas į Aliaską“ tarstelėjau, kad „norėčiau sugrįžti į Aliaską, kurioje niekada ir nebuvau“. Bet greičiausiai ne fiziškai. Toli gražu ne fiziškai… Norėčiau suvokti savąją Aliaską. Dėl to knyga man uždavė svarbius klausimus:
- Kas man šiandien yra „namai“?
- Kaip suvokiu namų jausmą?
- Kas man sukuria namų jausmą?
- Ar kas pasikeistų, jei namų jausmo nebūtų, o jei būtų daugiau?
Jeigu keliaučiau toliau, klausčiau:
- Kiek mano pasirinkimai priklauso nuo tų, kurie šalia?
- Kurie žmonės yra mano atrama kasdienybėje?
- Kokia bendruomeniškumo jėga?
Ir sudėtingiausi klausimai:
- Ar galima viską atleisti? Kas suteikia jėgų tai padaryti? Ir kodėl to reikia?
Ir baigčiau vienu:
- Ar visada įmanoma pasakyti, kad gerai, o kas blogai?
Na, tiesiog knyga, kelianti daugybę klausimų, kurie ateina iš knygos personažų gyvenimų, iš Aliaskos atšiaurumo ir grožio. Knyga, kuri įtraukia ir ragina sugrįžti ir pažvelgti į savąją Aliaską.