Ką aš renkuosi šioje gyvenimo akimirkoje? Tai klausimas, kurį verta atsakyti sau, o atsakius gyventi pagal pasirinkimą bei… esant poreikiui pakeisti, pakoreguoti ir eiti tolyn… Savo veiksmais, savo gyvenimu liudyti savo pasirinkimą. Šiandien daug viešai skelbiamų garsių šūkių, pareiškimų, nuomonių… Kai kurios tikros, asmeninės, išjaustos ir gerbtinos, bet labai daug ir tiesiog pasidalintų, persidalintų ir...
Mąstau ir rašauDAR KARTĄ APIE PASIRINKIMĄ…
Ką aš renkuosi šioje gyvenimo akimirkoje? Tai klausimas, kurį verta atsakyti sau, o atsakius gyventi pagal pasirinkimą bei… esant poreikiui pakeisti, pakoreguoti ir eiti tolyn… Savo veiksmais, savo gyvenimu liudyti savo pasirinkimą. Šiandien daug viešai skelbiamų garsių šūkių, pareiškimų, nuomonių… Kai kurios tikros, asmeninės, išjaustos ir gerbtinos, bet labai daug ir tiesiog pasidalintų, persidalintų ir vargu savo asmeniui primatuotų…
Apie tai mąstydama vis grįžtu prie E. Eger knygos „Pasirinkimas“. Kodėl prie šios? Tikiu autentiškais pasakojimais, tikiu istorijomis, kurios kalba be rožinių akinių, bet geba skleisti ir šviesą. Moteris, kuris pati išgyveno koncentracijos lagerio pragarą, turi teisę kalbėti. Ir būti išgirsta.
Šiandien į ją įsiklausyti kaip niekad svarbu. Į ją bei žmogų, kuris pačiai Editai padėjo išbristi iš traumų sukeltos tamsos – V. Franklį.
Šįkart prisimenu knygą be asmeninių interpretacijų, tiesiog pasidalinu citatomis iš jos. Lai kiekvienas atranda savas įžvalgas.
„Didvyriškumas – tai labiau mąstysena bei socialiniai įpročiai. Tai gyvenimo būdas. Ir nuolatinė savitvarda. Būti didvyriu reiškia atėjus lemiantiems gyvenimo posūkiams imtis ryžtingų veiksmų, stengtis duoti atkirtį neteisybei ir daryti pasaulį geresnį. Būti didvyriu reikia didelės moralinės drąsos.
Kiekviename mūsų yra vidinis didvyris, laukiantis progos pasireikšti. Mes visi galime būti didvyriais. To mus mūsų gyvenimas, treniruotis didvyriškumo įpročius skatina kasdienės aplinkybės: kiekvieną dieną daryti ką nors gera, skatinti atjautą pradedant nuo atjautos sau, stengtis atskleisti geriausias kitų savybes, saugoti meilę net kebliausiuose santykiuose, gerbti ir ugdyti proto laisvės galią.“ (F. Zimbardo).
„Ne „Kodėl aš?“, o „Kas toliau?“
„Kad pradėtume gyti, turime susitaikyti su savo tamsa. Mes slėnio šešėlyje, bet einame į šviesą.“
„Kiekvienas savyje turime Hitlerį ir Korę ten Born.“
„Mes negalime ištrinti skausmo. Bet esame laisvi priimti save tokius, kokie esame, tai, kaip su mumis buvo, pasielgta, ir judėti pirmyn.“
Tai kelios mintys iš knygos, kuri šiuo metu kaip niekad aktuali. Ypač norint atsakyti į svarbius klausimus. Pirmiausia – SAU.