Ar pastebėjote, kad nuoskaudas į savo gyvenimą mes įsileidžiama gana noriai ir lengvai? Jos daug gražiau pasirėdžiusios nei pyktis, tad kaip ir mielesnės draugės. Nors jei čia stabtelėtume ir atidžiau į jas pažvelgtume, pamatytume, kad jos tik gražiai užsimaskavęs pyktis ant viso, na gal dalies pasaulio. Ne išsakytas, ne išdaužytas į bokso kriaušę, dažnai net...
Ar pastebėjote, kad nuoskaudas į savo gyvenimą mes įsileidžiama gana noriai ir lengvai? Jos daug gražiau pasirėdžiusios nei pyktis, tad kaip ir mielesnės draugės. Nors jei čia stabtelėtume ir atidžiau į jas pažvelgtume, pamatytume, kad jos tik gražiai užsimaskavęs pyktis ant viso, na gal dalies pasaulio. Ne išsakytas, ne išdaužytas į bokso kriaušę, dažnai net neįsivardytas, bet užtat labai gražiai apdengtas nuoskaudos skraiste.
Pažiūrėkime, kaip mūsų gyvenime veikia gana populiarūs įsitikimai, prasidedantys žodžiu PRIVALO.
- „Draugai privalo atsirasti tą pačią akimirką, kai blogai. Padėti visur ir visada.“
- „Vaikai privalo puikiai mokytis.“
- „Kolegos privalo suprasti mano šeimyninę padėtį ir už mane atlikti kai kuriuos darbus.“
- „Darbdavys privalo gerbti pavaldinius.“
- …………
Iš pirmo žvilgsnio šiuose įsitikinimuose nėra nieko blogo, išskyrus vieną smulkmeną, kurią visa pravartu sau priminti „NIEKAS NIEKO NIEKAM NEPRIVALO.ׅ
Smagu, gera ir nuostabu, kai draugai yra šalia ir šventėse, ir bėdose. Sukūrus gražius santykius paprastai taip ir būna, bet… Tai nereiškia, kad kažkuriuo momentu net geriausias draugas ar draugė tiesiog turės visiškai kitų planų ir kažkuriai tavo idėjai nepritars ar į pakvietimą neatsakys. Pikta, kai daro ne taip, kaip privalo, bet… Kadangi privalau išlikti gera drauge, tai pykčio neparodysiu, paslėpsiu viduje. Jau ir turiu NUOSKAUDOS akmenėlį.
Džiugu ir malonu, kai vaikai gerai mokosi, yra žingeidūs. Tėvams, giminėms, kaimynams, mokytojams… širdis dainuoja. Bet… Kiekvienas vaikas turi savo gabumų, galimybių spektrą ir tai, kad galbūt matematika mažiau sekasi nei biologija, – ne pasaulio pabaiga. O gal apskritai akademinės žinios šlubuoja, bet save atranda piešdamas, dainuodamas, sportuodamas… Jei privalau būti gera mama, mokytoja, giminaite, greičiausiai per daug pykčio ir neparodysiu, bet…Bumbtelėsiu dar vieną NUOSKAUDOS akmenėlį ant savo širdies.
Tokiu pačiu būdu galime išanalizuoti kitus čia minėtus įsitikinimus bei savo asmeninius. Jeigu įsitikinimas tampa nepajudinamas, kategoriškas, išauga neriboti lūkesčiai ir jie perauga į nuoskaudas. Joms veikiant labai paprasta įšokti į AUKOS vaidmenį, kai atrodo, kad visi skriaudžia, liūdina…
Šioje vietoje stabtelėkime ir pasisverkime, koks mūsų nuoskaudų svoris https://www.youtube.com/watch?v=4cc_SvxzISc