Mąstau ir rašauDovanos, knygos, siurprizai arba… Viena diena po eneagramos kurso egzamino…

2020-03-090
https://minciudovanos.lt/wp-content/uploads/2020/03/dovana111-1280x854.jpg

Dievo dovana, į mano gyvenimą atėjusi tarsi didžiausias siurprizas, – fraktalų piešimas. Nuo piešimo praktikos buvau nutolusi šviesmečiais (tik dailės parodos domino, kitaip tariant, kitus stebėjau ir žavėjausi). Pati nieko panašaus nedariau ir laikiau save visiška profane ar, paprastai tariant, nevykėlių nevykėle peckeliotoja. Bet fraktalai atėjo… Interviu „Šeimininkės“ žurnale sudomino ir… Viskas sukosi, užsisuko…(atskira istorija)....

Dievo dovana, į mano gyvenimą atėjusi tarsi didžiausias siurprizas, – fraktalų piešimas. Nuo piešimo praktikos buvau nutolusi šviesmečiais (tik dailės parodos domino, kitaip tariant, kitus stebėjau ir žavėjausi). Pati nieko panašaus nedariau ir laikiau save visiška profane ar, paprastai tariant, nevykėlių nevykėle peckeliotoja.

Bet fraktalai atėjo… Interviu „Šeimininkės“ žurnale sudomino ir… Viskas sukosi, užsisuko…(atskira istorija). Ne.Tikrai jokia aš dailininkė – be pretenzijų į parodas ir pan. Užtat gana drąsiai galiu ištarti – savojo gyvenimo dailininkė esu tikrai. Ir tikrai žinau, kur pripeckioju, kur dailiau paspalvinu, o kur išvis galiu džiaugtis savo pasaulėliu. Taip ir gyvenu…

Ir kitiems padedu. Jei nori. Jei kaip man kadaise, ir kitam ateina tas KLINKT – spalvos gerai, piešti gali kiekvienas. Sau ir dėl savęs… Džiaugiuosi, kai tas mygtukas spragteli ir matau šviesius pokyčius žmonių gyvenime.

Ir štai 2019 vasarą viena mano draugė kaip padėką už piešimo pamokėles įteikė man dovanų kuponą į knygyną. Super siurprizas, nes knygos man patinka, bet… Tąkart veikė keisti dėsniai, nes kuponą panaudojau ekstra – paskutinę jo galiojimo dieną. O kai ekstra, tai rinkausi iš serijos „girdėtas autorius/naujiena“. Čiumpam…

Pradėjau aš tą dieną skaityti ir… Po kelių puslapių padėjau. Kažkas šiaip sutrukdė. Bet. Taip ir negrįžau. Kodėl? Sunku pasakyti, nes tie keli puslapiai nei nuvilti, nei sužavėti negalėjo. Tiesiog taip nutiko…

2020 pavasarį, kitą dieną po sėkmingai pasibaigusio eneagramos kurso egzamino, nusprendžiau, kad galiu sau pasidovanoti poilsio valandėlę ir… Paskaityti. Po knygų mugės su nekantrumu mano akių laukė krūvelė knygų, o… Kažkur kampe nugrūsta liūdėjo mano atstumta vasarinė naujokė.

Pačios rankos išsitiesė į nelaimėlę. Net neprisiminiau pirmųjų puslapių, pradėjau skaityti iš pradžių ir… Jau po pusvalandžio skaitymo rankos tiesėsi telefono. „Koooooks tipažas – nusiųsiu eneagramos bendramokslėms!“ Bet greit pagalvojau – gal jau man nuo mokymosi per daug galvoje tos eneagramos, laikinai apsiraminsiu.

Bet kur tu, žmogau, apsiraminsi. Kuo toliau, tuo gražiau. Pamažu ėmė aiškėti, kad visa knyga parašyta, remiantis eneagrama. Pagrindinė veikėja kasdien buvo programuojama išgyventi vis skirtingą eneatipą. Vau! Prieš egzaminą būtų buvę gerai šią knygą perskaityti, bet.. Ir po – super geras būdas viskam susidėlioti ir permąstyti.

Išties per nuoseklų pasakojimą pateiktos eneagramos žinios atsiskleidžia labai žaismingai. Visgi kažkodėl manau, kad kažkokios jėgos trukdė man šią knygą skaityti vasarą, nes vargu, ar viską būčiau suvokusi taip, kaip suvokiau dabar. Ir gerai, kad dabar skaičiau. Autorius kai kur gal ir perspaudė, bet tipus tikrai išryškino. Tad net nieko nežinantys apie eneagramą ją atras. Ir gal nuo jos, knygos, eis gilyn. Kai kam gal užteks. O aš pati džiaugiuosi teorijos ir pasakojimo visuma…

Knyga atėjo kaip dovana iš piešimo pasaulio ir mano eneagramos žinios sugulė vis mąstant apie žmones, jų spalvas, pasaulio spalvas… Apie gyvenimą ir… laisvę gyventi pagal savo vidinį balsą. Ir knyga vadinasi „Pažadu tau laisvę“. Šis pažadas išpildomas tik tada, kai mokomės priimti (ir kiek įmanoma, dažniau priimame) visas gyvenimo spalvas ir visas – tiek slegiančias, tiek iki dangaus keliančias emocijas…

Ir tas autorius, kurio pavardė buvo girdėta, – Laurent Gounelle. Ne viena jo knyga skaityta. Bet pirmą kartą apie jį sužinojau, kai prieš kelerius metus vieną gruodžio popietę į duris paskambino paštininkė ir įteikė siuntinį. Netikėtą dovaną. Kalėdinę. Tai buvo visiškas siurprizas, nes knygą-sveikinimą siuntė prieš keletą metų mokyklą baigęs mokinys. Knygos pavadinimas buvo:

„Laimingas žmogus“…

Palikite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti *